vilkiokas

vilkiõkas sm. (2) Vdn vilkų jauniklis: Avelė gi lekia, tai tie vilkiõkai jau gaudo tada Sb. Ir vilkiõkai yr būta sugauta medžiotojų, vienas tai ir laikė gryčioj Svn. ^ Tie jos vaikai kai vilkiõkai – tegu juos skradžiai! Sug.